Ninai Eskju keturiasdešimtmetis simbolizuoja laisvę – išsivadavimą nuo
karjeristo vyro ir troškaus namo užmiestyje. Pagaliau ji gali gyventi
savo bute ir daryti tai, ko nori pati. O ji nori to, kam buvusysis
priešinosi, – šuniuko. Judraus augintinio, gebančio pakelti nuotaiką.
Tačiau ima ir įsigyja... Fredą.
Aptukusio ir šuniškos depresijos kamuojamo Fredo judriu nepavadintum.
Vis dėlto jis suveda Niną su žaviu jaunesniu kaimynu.
Aleksui Murui nieko neprikiši. Patrauklus, protingas ir vienišas
ligoninės priimamojo gydytojas kerinčiai šypsosi ir ne mažiau nei Fredas
dievina sausainius. Tačiau Nina yra įsitikinusi: jai į porą tiktų bet
kas, tik ne Aleksas.